- tulžingas
- tulžìngas, -a adj. (1) KI483, DŽ, NdŽ, KŽ prk. piktas, tūžmingas: Vaikinas švokštė tuos pačius tulžingus žodžius rš. Milda sugavo jo tulžingą žvilgsnį V.Bub.
tulžìngai adv. KŽ: Tulžingai susikeikė pats vienas viršininkas rš. Marius tulžingai nusijuokia J.Avyž. Mano knygelė buvo labai tulžingai ir kandžiai kritikuota LKXX369.
Dictionary of the Lithuanian Language.